Perkaitusių medžiagų įtrūkimai savaime neužgis, nes viduje įvyko negrįžtama žala, pvz., grūdelių ribos oksidacija, tuštumos arba vietinis lydymasis. Medžiagos struktūros vientisumas yra visiškai sunaikintas ir negali būti atkurtas natūraliais procesais.
1. Kodėl įtrūkimai negali užgyti savaime?
Atominės difuzijos varomosios jėgos trūkumas: kambario temperatūroje metalo atomai beveik nevyksta spontaniškos dinaminės difuzijos, negali užpildyti grūdelių ribos tuštumų ar uždaryti įtrūkimų.
Oksidai, trukdantys surišti: ištisinis oksidų tinklas (pvz., FeO, Cr₂O3), susidaręs ties grūdelių ribomis, fiziškai izoliuoja metalo matricą, užkertant kelią sąsajos rekombinacijai.
Liekamasis įtempis, didinantis įtrūkimus: ilgalaikis liekamasis įtempis po suvirinimo iš tikrųjų skatina lėtą įtrūkimų plitimą, o ne uždarymą.
Mokslinis sutarimas: metalinių medžiagų „savaiminis-gyjimas“ buvo pastebėtas tik labai keliuose lydiniuose esant ekstremalioms sąlygoms (pvz., itin aukštai temperatūrai, slėgiui ar neutronų apšvitinimo aplinkai), o įprastomis eksploatavimo sąlygomis jo nėra.
2. Plyšių raidos tendencija yra nuolatinis blogėjimas.
|
Etapai |
Evoliucijos apraiškos |
|
Statinė saugykla |
Drėgmės įsiskverbimas į plyšius sukelia koroziją, pagreitina grūdų ribos blogėjimą. |
|
Serviso Šildymas |
Šiluminis ciklas sukelia pasikartojančius įtempius, dėl kurių palaipsniui plinta įtrūkimai. |
|
Krovinio guolis |
Net nedidelis spaudimas ar vibracija gali sukelti staigų lūžį. |
Realus atvejis-: perkaitusi ir suvirinant suremontuota forma buvo palikta nenaudota sandėlyje, kur dėl aplinkos drėgmės išsiplėtė įtrūkimai ir atsirado rūdžių.
3. Teisingas atsakymas: nepasikliaukite „savęs-gydymu“; būtinos aktyvios priemonės.
Nedelsiant nutraukti: aptikus įtrūkimą, nepaisant jo dydžio, naudojimą reikia nutraukti.
Tiesioginis laužas: perkaitintos medžiagos neturi remonto vertės; tolesnis naudojimas kelia didelį pavojų saugai.
Pakeiskite naujomis dalimis: pergaminkite naudojant -grūdėjimą stabdančias medžiagas, pvz., H13+Ti arba PM-H13.
Sustiprinti prevenciją: griežta temperatūros kontrolė (H13 plienas, mažesnis arba lygus 600 laipsnių), reguliarus termoporos kalibravimas ir temperatūros stebėjimo įrašų nustatymas.
